Istorija ir atributika

Mokyklos istorija

Mokykla pradėjo veikti 1999 metais. Iki 1999 metų lapkričio 24 dienos mokykla buvo vadinama Vilniaus miesto 76-ąja vidurine mokykla, nuo 1999 m. lapkričio 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 452 mokyklai suteiktas Vilniaus Abraomo Kulviečio vidurinės mokyklos pavadinimas.

Nuo pat įkūrimo mokyklai vadovauja direktorė Kristina Gudelienė.

2008 m. Vilniaus Abraomo Kulviečio vidurinę mokyklą baigė pirma abiturientų laida.

Šiandien mokykla yra viena didžiausių lietuviškų mokyklų Vilniuje. Nors yra miesto pakraštyje, transporto sistema užtikrina gerą susisiekimą su visais Vilniaus mikrorajonais ir leidžia jų gyventojų vaikams, pageidaujantiems mokytis Abraomo Kulviečio mokykloje, nesunkiai ją pasiekti, o mokyklos administracijai – gerai išnaudoti patalpas ir žmogiškuosius išteklius neformaliai mokinių veiklai organizuoti.

Logotipas

Klasikinė gimnazija tęsia  Lietuvos šviesuolio darbą

Abraomas Kulvietis – vienas ryškiausių XVI amžiaus išsilavinusių Lietuvos žmonių – humanistų. Humanistas tada reiškė išsilavinusį žmogų, mokantį tris klasikines kalbas: lotynų, graikų ir hebrajų. Kulvietis studijavo Krokuvos, Leveno (dab. Belgija), Vitenbergo (Vokietija), Sienos (Italija) universitetuose. Vitenberge Aristotelį Kulviečiui dėstė garsusis Pilypas Melanchtonas, geriausias to meto graikų kalbos žinovas Vokietijoje. Kulvietis buvo pirmasis Karaliaučiaus graikų kalbos profesorius, taip pat jame dėstė ir hebrajų kalbą. Vilniuje Kulvietis buvo įkūręs aukštesniąją mokyklą bajorų vaikams ir pats joje dėstė. Kulvietis buvo gerai susipažinęs su senovės ir savo meto kultūra. Jis turėjo bene turtingiausią ano meto Lietuvoje biblioteką. Joje buvo Homero, Ezopo, Sofoklio, Euripido, Vergilijaus kūrinių, Platono, Aristotelio, Plotemėjaus, Cicerono, Plutarcho veikalų, keturi „Civilinės teisės“ tomai, nemažai mokslo ir religinių protestantiškų knygų. Dėl protestantų idėjų propagavimo Vilniuje Kulvietis turėjo palikti Lietuvą ir bėgti į Prūsiją. Ten įsikūrė Karaliaučiuje.

Kulvietis vienas pirmųjų ėmė rašyti lietuviškai. Žinoma, kad į lietuvių kalbą jis vertęs šventas giesmes, viena jo giesmė „Pagarbints būki ir pačestavotas“ su gaidomis išspausdinta Mažvydo sudarytame giesmyne, išleistame 1570 m. Karaliaučiuje. Pagerbdami šį iškilų žmogų, lietuviškos raštijos pradininką, vienintelę jo žinomą giesmę iškilmingomis progomis atlieka Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos mokiniai.

Dabar Lietuvoje dvi mokyklos pavadintos šio iškilaus vyro vardu: Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinė gimnazija ir Jonavos rajono Kulvos Abraomo Kulviečio pagrindinė mokykla. Jonavos centre 2009 metais buvo pastatytas monumentalus Abramo Kulviečio paminklas (skulptorius Konstantinas Bogdanas). Jo miniatiūrinę kopiją – Abraomo Kulviečio statulėlę –  įteikti gimnazijai nusipelniusiems žmonėms autorius suteikė teisę Abraomo Kulviečio klasikinei gimnazija.

Pati Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinė gimnazija yra viena naujausių Vilniaus mokyklų. Nuo pat jos įkūrimo 1999 m., o ypač gavus Abraomo Kulviečio vardą, mokyklos direktorė Kristina Gudelienė dėjo pastangas ją padaryti tokia mokymo įstaigą, kuri tęstų ilgaamžę Lietuvos (ir, be abejo, Europos) klasikinio ugdymo tradiciją. Direktorės rūpesčiu į ugdymo planą buvo įvestas Antikos kultūros kursas – padarytas pirmas žingsnis ta linkme. Vilija Niauronytė, ilgametė antikos kultūros kurso dėstytoja, sukūrė ir ŠMM patvirtino šio kurso programą, parašė ir išleido du Antikos kultūros vadovėlius „Amžini kaip kalnai“ ir „Su mitu žvelgiant“. Vykstant Vilniaus mokyklų pertvarkai, direktorė subūrė darbo grupę klasikinės gimnazijos koncepcijai sukurti.  ŠMM 2015 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-638 patvirtiną ją kaip ,,Klasikinio ugdymo sampratą“, pagal kurią gali dirbti ir kitos mokyklos, pasirinkusios klasukinio ugdymo kryptį. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2015 m. rugpjūčio 26 d. posėdyje Nr. 8 priėmė sprendimą pertvarkyti Vilniaus Abraomo Kulviečio vidurinę mokyklą (struktūrą) į gimnaziją, suteikiant jai pavadinimą Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinė gimnazija ir įgalino gimnazijos vadovus bei mokytojus bendrąjį ugdymą praturtinti klasikinio ugdymo elementais: privalomais lotynų kalbos, Antikos kultūros bei kultūros istorijos kursais, pagilintu dailės kursu pradiniame ugdyme ir pasirenkamaisiais  senosios graikų kalbos, retorikos pagrindų, logikos bei filosofijos pradmenų kursais.

Bendruomenėje formuojasi savita klasikinės gimnazijos kultūra, vyksta popamokinės ir neformaliojo švietimo veiklos, gimnazija tampa vis patrauklesnė.

Vilniaus miesto savivaldybė gimnazijai suteikė teisę priimti mokinius iš visos Vilniaus miesto teritorijos, atsirenkant juos pagal motyvacijos mokytis klasikinėje gimnazijoje patikrą.