Lietuviškos šv. Velykų tradicijos – kodėl ridename margučius ir kas ta Velykų bobutė?
Kodėl Velykas švenčiame vis kitą dieną? Jas švenčiame pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio, būtent todėl Velykų data kasmet vis kita.
Kodėl toks pavadinimas?
Pagonybės laikais Velykos buvo laikomos gamtos pabudimo, prisikėlimo švente, tikėta, kad su gamta prisikelia ir mirusiųjų vėlės, būtent todėl toks ir pavadinimas. Sakoma, kad vėlės klajodavusios iki pat pirmojo perkūno trenksmo. Lietuviai per Velykas lankydavo kapus, ant jų padėdavo margučių.
Kodėl marginami kiaušiniai? Kiaušinis – gyvybės, gimimo, vaisingumo simbolis. Jis turėjo lyg prišaukti gamtą greičiau nubusti. Margučių spalvos simbolizavo skirtingas gamtos dalis. Gelsva (dažydavo svogūnų lukštais) – javus, juoda (ąžuolo žievės nuoviras) – žemę, mėlyna (žibuoklių žiedai) – dangų, žalia (virdavo žolėse) – augalus, raudona (naudojo spanguoles) – gyvybę.
Kodėl kiaušiniai buvo ridenami? Tikėta, kad kiaušiniai, riedėdami per žemę pažadina žalčius ir gyvates, o šie, pradėję šliaužioti savo pilvais kutena ir prikelia žolytes ir augaliukus.
Kas tokia ta Velykų bobutė ir kodėl Velykų simbolis yra kiškutis? Velykų bobutė buvo vadinama Velyke. Velykė gyveno pamiškėje, turėjo cukrinį arba vaškinį vežimaitį, į kurį Velykų rytą pasikinkydavo kiškius ir veždavo kiaušinius vaikams. Dažniausiai kiekvienam vaikui ant palangės buvo paliekami du margučiai.
Pavasario džiaugsmo jūsų sielai, saulės šilumos jūsų namams, sveikatos kūnui ir sėkmės darbams. Su šventomis Velykomis!
Sveikatos specialistė Viktorija Ališauskienė
