Su 5 al klasės mokiniais vykome į Lietuvos nacionalinį dailės muziejų, paveikslų galeriją, kurioje galėjome pasigrožėti įvairių menininkų paveikslais, baldais, statulomis ir kitomis interjero detalėmis. Pakeliui aplankėme Vilniaus rotušę, Vilniaus Arkikatedrą baziliką, kurie yra puikūs klasicizmo pavyzdžiai, bei ieškojome Vilniaus senamiestyje kitų klasicizmo stiliaus pastatų, detalių, bruožų. O jų iš tiesų pavyko pastebėti nemažai: kolonos, įvairūs ornamentai puošia daugelį senamiesčio architektūrinių paminklų. Taip pat užsukome ir prie Vinco Kudirkos statulos, kur perskaitėme Lietuvos himną.
Kadangi mokiniai mokosi klasikinėje gimnazijoje, Antikos tema jiems yra artima. Penktokai jau pakankamai gerai išmano Antikos kultūrai būdingus bruožus, požymius, gali papasakoti legendą apie Romos įkūrimą, dvynius Romulą ir Remą ir vilkę, kuri pamaitino naujagimius, žino kai kuriuos graikų, romėnų mitus, yra supažindinti su senovės graikų ir romėnų religija, socialiniu gyvenimu. Taip pat mokiniai jau žino Homero kūrinius, mokykloje pradeda susipažinti su senovės Graikijos ir Romos istorija. Klasicizmas – tai tarsi grįžimas į Antikos laikus, kai menininkai rėmėsi senovės Graikijos ir Romos kultūra, architektūra, mene dažnai vaizduojamos scenos iš graikų ar romėnų gyvenimo, remiamasi Tacito ir kitų senovės istorikų veikalais. Penktokai pastebėjo ir galėjo pasakyti pagrindinius klasicizmo bruožus, tokius kaip prabanga, puošnumas, kurį sukuria auksas, balta spalva, kolonos, įvairūs išdailinti iki tobulumo ornamentai, antikinės scenos bei realijos ir kt.
Paveikslų galerijoje galėjome grožėtis daugeliu paveikslų. Ypač didelį įspūdį padarė Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslas „Agripina perkelia savo vyro Germaniko palaikus į tėvynę“, kuris yra paskolintas ir laikinai atvežtas iš Šiaulių. Jį dailininkas nutapė 1807 m. Vilniuje, prieš pat savo mirtį ir būdamas beveik aklas, tačiau šio paveikslo technika puikiai atskleidžia šio dailininko talentą. Mokiniai buvo sužavėti šiuo meniniu kūriniu. Be to, P. Smuglevičius drobė išsiskiria itin geru Antikos pasaulio realijų, jo ikonografijos išmanymu. Dailininkui pavyko labai įtikinamai atkurti antikinio uosto vaizdą, istoriškai teisingai pavaizduojant senovės romėnų laivus, miesto architektūrą, urną su pelenais. Dailininkas pasistengė išlaikyti net portretinį vaizduojamų herojų panašumą. Didžiulio formato (345×518 cm) drobėje P. Smuglevičius nutapė daugiau nei keturiasdešimt natūros dydžio figūrų, sujungdamas jas į įspūdingą, jaudinančią kompoziciją. Pagrindinę heroję dailininkas pavaizdavo pačiame centre. Jam puikiai pavyko atskleisti moterišką Agripinos žavesį ir jos dvasios stiprybę, derančią Romos imperatorių Julijų–Klaudijų dinastijos atstovei ir pirmojo Romos imperatoriaus Augusto anūkei. Dėmesį patraukia ir Agripiną lydintys du vaikai: jauniausioji Agripinos ir Germaniko duktė Julija Livila ir berniukas būsimasis Romos imperatorius Kaligula.
Žvilgsnį į Antiką padėjo nukreipti jau pati pirmoji tarsi galeriją atidaranti Veneros skulptūra, antikiniais ornamentais išpuoštas laikrodis, deivę vaizduojanti žvakidė, įvairios statulėlės, garsiųjų romėnų biustai ir pan. Mokinius sudomino taip pat ir klasikiniais, Antikos elementais dabinta sekretera, kilusi iš lotyniško žodžio secretus, reiškiančio „slaptas, paslėptas“. Penktokai atpažino statulą su garsiąja Romos vilke, kuri žindo Romulą ir Remą.
Antrojoje edukacijos dalyje penktokai turėjo galimybę persivilkti vėlyvojo klasicizmo - ampyro stiliaus drabužiais ir įsijautė į fotografavimo sesiją. Apsivilkę ampyro drabužiais mokiniai tarsi persikūnijo, persikėlė į klasicizmo laikus. Tai jiems buvo ir pramoga, ir puikus klasicizmo pažinimas per patirtį, leidžianti patirti nepamirštamų akimirkų.
Ši edukacija klasikinės gimnazijos mokiniams buvo labai naudinga, įdomi, leidžianti pakartoti ir papildyti jau sukauptas žinias, išgirsti naujos informacijos, negirdėtų faktų, lavinanti gerą meninį skonį, padėjo ugdyti ir kultūrinę, ir pažinimo, ir kūrybiškumo, ir komunikavimo, ir asmeninę mokinių kompetencijas.
Živilė Pukštienė, lotynų kalbos mokytoja
