2021 m. balandžio mėn. IIa ir IIb gimnazijos klasių mokiniai biotechnologijos pamokų metu, lydimi biologijos mokytojos metodininkės Renatos Dikčiūtės ir chemijos mokytojos Živilės Fedaravičienės, gilinosi į klimato kaitos problemas. Šią temą apibendrino Vilniaus kolegijos Mados dizaino katedros lektorių paskaita. Lektorės Erika Gudienė ir Raminta Kalvaitienė supažindino mokinius su mados poveikiu klimato kaitai paskaitos tema Kaip sumažinti klimato kaitą? Mokinių atsiliepimai apie paskaitą:
„Paskaita buvo gan įdomi. Buvo keista, kad vieniems marškiniams pagaminti sunaudojama tiek daug vandens. Buvo įdomu paklausyti ir apie inovatyvią tekstilę (pieno bei apelsinų tekstilę, dilgėlių pluoštą). Šeimoje mes su mama stengiamės nešioti viena kitos rūbus, kad nereikėtų jų išmesti, taip pat atiduodame tiems, kuriems jų labiau reikia, jei tie drabužiai mums jau nepatinka. Manau, paskaita buvo vertinga, nes privertė susimąstyti”.
„Ši paskaita apie mados industriją ir jos problemas buvo labai naudinga. Sužinojau apie greitos mados žalą (drabužiams pagaminti reikia labai daug vandens, taigi tos šalys, kuriose tekstilės pramonė yra vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių, gali susidurti su vandens nepritekliumi). Supratau, kad nebereikalingus drabužius pirmiausiai reikia bandyti kažkam atiduoti, parduoti, paaukoti ar išmesti į specialų tekstilės konteinerį”.
„Man patiko paskaita, kadangi mada yra pakankamai didelė mano gyvenimo dalis, o apie jos trūkumus ne visada susimąstau. Nebenešiojamus drabužius atiduodu giminėms, žmonėms, kuriems jų reikia arba močiutei, kuri labai mėgsta iš jų sukurti kažką naujo. Žinau, jog pagrindinė mano problema – vartotojiškumas. Perku pakankamai daug drabužių ir, nors nešioju juos ilgai, vis tiek žinau, kad galėčiau sumažinti tą skaičių. Paskaita mane įkvėpė, pasistengsiu labiau planuoti savo pirkinius ir pasidomėti, kaip jie gaminami”.
„Karantino laikotarpiu pradėjau susimastyti, kas yra mano spintoje, ką nešioju, kiek perku, ką darau kai nebenešioju. Dabar stengiuosi mažais žingsneliais keliauti tvaresnės mados link (stengiuosi pirkti rūbus iš organinės medvilnės, prieš pirkdama apgalvoju ar to man tikrai reikia, ar turėsiu prie ko priderinti ir pan.). Šeimoje kiekvienais metais dalyvaujame mamų mugėje, kur atiduodame nebenešiojamus rūbus kitiems žmonėms. Giminėje ir šeimoje keičiamės nebenešiojamais rūbais, taip mažiau jų išmesdami. Iš paskaitos nustebino faktas, kad rūbų audeklus galima pagaminti iš pieno, maisto atliekų ar net kavos tirščių”.
„Nustebino, kad tiek daug gamtos išteklių sunaudojama madai, niekada nebūčiau pagalvojus. Manau, neturiu labai didelio kiekio rūbų, juos nešioju ilgai, dažnai neapsipirkinėju”.
„Ši paskaita tikrai privertė geriau susimąstyti dėl savo ateities karjeros. Kadangi vienas iš mano planų yra mados dizainerės darbas, ši paskaita man buvo naudinga. Sužinojau naujų dalykų, kad šiuo metu jau laikausi mados tvarumo – išaugtus drabužius atiduodu kitiems, neišmetu, bet dar yra daug ko pasimokyti”.
„Man ši paskaita patiko. Aš domiuosi mada ir ji man patinka, bet tikrai nežinojau, kad visgi ji daro tiek daug neigiamos įtakos. Apie tvarią madą esu girdėjus mažai, bet sužinojau, kad tvari mada labai įdomi, yra labai daug alternatyvų, kurios skamba įdomiai. Drabužius stengiuosi nešioti „iki paskutinio siūlo”. Per mažus drabužius stengiuosi atiduoti pusseserėms. Perku drabužius tik kai jų prireikia, kartais tai sunku, nes turime įvairiausių gražių pasiūlymų. Džiaugiuosi sudalyvavusi šioje paskaitoje!”
„Labai palaikau šią idėją. Manau, kad tai labai kūrybinga ir sveika mūsų planetai. Turiu daug drabužių, kurių aš neišmetu, tam, kad galėtų juos dėvėti mano jaunesnysis brolis. Be reikalo neperku naujų drabužių, nes visada randu alternatyvų”.
„Šiuo metu nesu labai tvarus mados atžvilgiu. Tėvai dažnai perka drabužius ir vėliau juos išmeta. Iš tiesų buvo išmesta labai daug drabužių. Paskaita tikrai buvo informatyvi, nes nežinojau, kad reikia tiek daug pagaminti tik vieniems marškinėliams. Svarbu informuoti apie tai kitus, todėl tai ir bandysiu daryti“.
„Manau, kad gerbiamos lektorės Erikos Gudienės paskaita buvo nepaprastai naudinga, nes ji padėjo suprasti, kokią didžiulę įtaką aplinkai turi mados gamyba, o apie tokį mastą prieš tai nelabai galėjau įsivaizduoti. Pats taupau rūbus ir dažniausiai išnešioju iki tada, kai visiškai susidėvi, perku gan kokybišką produkciją, kurią vėliau dėviu ilgą laiką. Tačiau vis tiek manau, kad reikėtų pasidomėti, kaip galėčiau savo rūbus priduoti perdirbti, kas siūlo ekologiškiausius sprendimus, taip prisidėti prie mados tvarumo ir šviesesnės ateities”.
„Girdėta paskaita buvo tikrai naudinga. Anksčiau žinojau apie tam tikrus drabužių tipus: greitoji mada, yrantys gamtoje rūbai. Po paskaitos sužinojau žymiai daugiau įvairių tipų, pvz.: sąmoninga mada, veganiška mada ir pan. Drabužiai labiausiai teršia gamtą tuo, kad dalis jų neyra gamtoje ir ten voliojasi labai daug laiko. Gaminant greitosios mados rūbus yra išskiriamas didelis teršalų kiekis į atmosferą. Kad pristabdyti šią blogą drabužių įtaką gamtai, mes galėtume pirkti ilgai tarnaujančius drabužius, pirkti drabužius iš natūralių pluoštų, kurie suyra gamtoje. O svarbiausia – prieš perkant drabužį gerai pagalvoti, ar jo mums tikrai reikia.
„Gamtą teršia šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Jos sparčiai didėja dėl žmonių ūkinės veiklos. Norint sustabdyti klimato kaitą reikia rūšiuoti šiukšles, naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, taupyti vandenį ir elektrą”.
Parengė chemijos mokytoja Živilė Federavičienė
