LIETUVOS NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE DVIDEŠIMTMEČIUI.#MepaLIETUVA

Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinė gimnazija pagal savo ugdymo koncepciją puoselėja tradicijos ir modernumo integralumą, todėl  į visas savo edukacines veiklas integruoja Europos matmenį. Gimnazija yra pelniusi ,,mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės“ statusą, todėl mokiniai jau turi daug faktinių žinių apie Europos Parlamentą, kai kurie net yra lankęsi jo rūmuose Briuselyje, Strasbūre, stebėję parlamentarų darbą.

Ypač Europos Sąjunga domisi I–IV gimnazijos klasių mokiniai, suprasdami, kad visų jų ateitis, o kai kurių ir karjera priklausys nuo šios institucijos priimamų sprendimų. Taigi kiekviena proga papildyti savąjį ES veiklos suvokimą gimnazistams svarbi. Jie jau turi patirties bendrauti su Lietuvos deleguotais atstovais tiesiogiai ir nuotoliniu būdu, turi klausimų apie įvairius ES parlamento veiklos aspektus.

Šį kartą į istorijos pamoką gimnazijos MEPA projekto koordinatorė istorijos mokytoja metodininkė Daliutė Paškauskaitė pakvietė Europos parlamento narį Juozą Oleką. Balandžio 12 d. gimnazijos abiturientų istorijos pamoka buvo skirta Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje dvidešimtmečiui. Gimnazistai norėjo autentiško ten dirbančio žmogaus liudijimo, kaip sprendžiami asmenų, šalių ir visos bendrijos klausimai.

Parlamentaras J. Olekas detaliai atskleidė visus Europos Parlamento veiklos aspektus. Mokinius domino, kaip bendru sutarimu, ieškant visų valstybių interesų dermės, priimami sprendimai dėl tarptautinių santykių raidos, ypač konfliktų atvejais. Parlamentaras papasakojo, kokie šalių interesai išryškėja kiekvienoje naujoje situacijoje, pvz., karo Ukrainoje metu. Komentuodamas šį pavyzdį J. Olekas atskleidė ir demokratinių procedūrų laikymosi, ir kompromisų paieškos svarbą. Piliečiams, laukiantiems parlamento sprendimo, dažnai atrodo, kad reikia tik balsuoti. J. Olekas papasakojo, kiek derinimo etapų iki balsavimo reikia pereiti, kad sprendimas tenkintų visus.

Kitas Europos Parlamento darbo aspektas – Sąjungą sudarančių valstybių įstatyminės bazės, teisinių procedūrų atitiktis. Jei kam nors atrodo, kad tai Briuselio biurokratų diktatas ar kišimasis į atskiros šalies vidaus reikalus, parlamentaras paaiškino, kokių negatyvių pasekmių piliečiams gali turėti bet koks teisinis neatitikimas, pateikė pavyzdžių. Kartu paaiškino, kokių šalies gyvenimo sričių Europos parlamentas nereglamentuoja  ir kodėl.

Apie Europos Parlamento narių atsakomybę savo rinkėjams J. Olekas turėjo papasakoti dar daugiau: kaip renka informaciją per susitikimus su gyventojais ir bendruomenėmis miesteliuose, įmonėse, organizacijose, kaip formuluoja siūlymus parlamento komitetams, kaip aiškina ir derina juos su visais suinteresuotais deputatais. Gimnazistus domino ir parlamentarų skirstymasis į frakcijas, frakcijų narių politinių pažiūrų raiškos galimybės ir panašūs vidinio parlamento gyvenimo klausimai.

Juozas Olekas mokiniams pasirodė puikus Europos Parlamento gidas, todėl istorijos pamoka buvo išskirtinė, ir Europos dvasia vėl stipriau suplazdėjo gimnazijos bendruomenėje.