Technologijos – amžina žmonijos palyda ir viltis. Rėmimasis žiniomis ir naujovėmis. #MepaLIETUVA

Lietuvos mokslų akademijos „Mokslininkų rūmai“ pakvietė gimnazijos mokinius į nuotolinę „Mokslo žinių dieną“. Lapkričio 17 d. 13 val. akademikas Algirdas Vaclovas Valiulis vedė edukacinį renginį „Technologijos – amžina žmonijos palyda ir viltis“.

Edukacijos anotacija

Gamta žmogui nesuteikė natūralios apsaugos, tokios kaip pūkai, plunksnos ar plaukai, ar kokios nors kriauklės, tinkančios apsisaugojimui nuo nepalankių oro sąlygų ir kitų negandų. Tūkstančius metų žmonių išgyvenimui nuolat reikėjo maisto, aprangos ir būsto. Nuo pat pradžių žmogus egzistavo priešiškoje aplinkoje ir turėjo panaudoti savo protą kovoje dėl išgyvenimo. Iš supančios gamtos medžiagų jis sukūrė pirmuosius paprastus įrankius – titnaginius grandiklius, akmeninius strėlių antgalius, peilius, ietis, išmoko siūti odinius ir kailinius drabužius, palapines, iš akmenų, kaulų ar kriauklelių daryti papuošalus. Sukurtos technologijos labai padidino žmogaus gebą prisitaikyti prie atšiau­rios ar priešiškos aplinkos. Senosios technologijos vystėsi labai pamažu, joms paplisti reikėjo tūkstantmečių. Daugelio technologijų pradžia skendi istoriniame rūke, nes jos pradėtos taikyti dar priešistoriniais laikais. Iš esmės terminas „technologija“ reiškia žinių visumą, kuria remiantis galima tikslinga praktinė veikla, transformuojanti išteklius (gamti­nius, intelektinius, žmogiškuosius ir pan.) į reikiamus procesus, produktus ar paslaugas. Skirtumai tarp mokslo, inžinerijos ir technologijų ne visada aiškūs. Mokslas – objektyvios žinios apie gamtą ir visuomenę, gaunamos teoriškai ir empiriškai tiriant tikrovę. Kitaip tariant, mokslinė tiriamoji veikla, naudodama mokslinius metodus, nežinomą ir nesuprantamą transformuoja į tai, kas yra suprantama ir akivaizdu. Inžinerija – tai į tikslą orientuota veiklos sritis, praktiškai pritai­kanti fizikos, chemijos, matematikos, medžiagų mokslo, biologijos, ekono­mikos ir kitas žinias įvairiose gyvenimo srityse – statinių, kelių, ryšio linijų, įrenginių ir procesų projektavime ir kūrime. Technologija – žmogaus sukurtų tikslingos veiklos produktų ir procesų visuma. Technologijų įvairovė yra milžiniška, nes bet kokia tikslinga praktinė veikla gali būti vadinama technologija: sveikos gyvensenos technologija, vaistinio preparato gamybos technologija, bendravimo technologija,  bandelių kepimo technologija, ir taip galima vardinti be pabaigos. Technologijos jau tūkstančius metų yra neatsiejamas žmonijos palydovas. XXI a. viduryje žmonija išaugs nuo prieš tūkstantmečius buvusių dešimties milijonų iki beveik dešimties milijardų žmonių. Per šimtmečius mokslinė ir technologinė pažanga vienose srityse buvo labai stipri, kitose silpnesnė, o kai kuriose beveik nevyko visai. Pasiektą įvairių technologijų pažangą (mažėjimo tvarka) galima išdėstyti tokiu eiliškumu: skaičiavimo sparta, informacijos saugojimo tankis, komunikavimo mastas, energijos gamyba, gyventojų skaičiaus augimas, maisto gamybos intensyvu­mas, žmogaus judėjimo greitis, statinių aukštis, gyvenimo trukmės pokytis (medicinos pasiekimai).

Maždaug tris milijonus metų žmogaus veiklos pokyčių variklis buvo tik natūrali klimato kaita. XXI a. žmogaus veiklos pokyčių varikliu tapo jo veiklos įtakota klimato kaita ir nepaprastai spartus žmonių skaičiaus augimas, dėl ko pasaulyje nuolat auga įtampos dėl mažėjančių gamtinių išteklių ir didė­jančios aplinkos taršos. Jau nuo seniausių laikų atskirti, kada technologija neša gėrį, o kada su ja atkeliauja ir blogis, buvo neįmanoma, o ir šiandien šis dvilypumas niekur nedingo. Ateinančioms kartoms teks spręsti, kaip gyventi ir išgyventi, o tai pasiekti be naujų technologijų pagalbos bus neįmanoma.