Edukacija LIETUVOS NACIONALINĖJE FILHARMONIJOJE

  • Paskelbta: 2023-11-13
  • Kategorija: Renginiai

Lapkričio 9 d.,  ketvirtadienį, grupė 8a klasės mokinių per muzikos pamoką aplankė Lietuvos nacionalinę filharmoniją.

„Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties tamsybė, o kad taip jau prašvistų Lietuvos dvasė! Toks mūsų troškavimas ir noras“, – tokiais žodžiais Nepriklausomybės akto signataras, mokslininkas, gydytojas, tautosakininkas Jonas Basanavičius 1883-iaisias kreipėsi į „Aušros“ skaitytojus. Dabar šie žodžiai, iškalti ant J. Basanavičiaus paminklo postamento, pasitinka į Aušros vartų gatvę užsukusius vilniečius ir miesto svečius.

Mūsų grupę pasitiko operos solistė ir papasakojo labai daug įdomių dalykų.

Pirma didelė statinio rekonstrukcija atlikta XIX a. pradžioje. Miesto vyriausiasis architektas Žozefas Pusjė suremontavo stogą, pakeitė visą vidaus interjerą. Daugelį metų pastatas buvo nuomojamas privatiems asmenims. 1892 m. miesto Dūmos sudaryta komisija pirklių namais tapusiuose rūmuose nutarė įrengti patalpas miesto teatrui. Teatro projektą parengė tuometinis Vilniaus miesto architektas Konstantinas Korojedovas. 1899–1902 m. pagal jo brėžinius buvo pastatytas keturių aukštų pastatas su didele koncertų sale. Viršutiniuose jo aukštuose įsikūrė „Grand Hotel”, apatiniuose aukštuose – prekybos įstaigos. Pirmojo pasaulinio karo metais rūmai buvo paversti karo ligonine. Po karo čia buvo bokso ringo, cirko arena, policija, gaisrinė.... Galiausiai atkakliomis Viliaus muzikantų pastangomis pastatas tampa didžiąja koncertų sale.

Pirminis pastato fasadas išliko iki šių dienų. Jis neorenesanso stiliaus. Patys rūmai yra T raidės plano. Fasado centre 3-4 aukštuose yra portikas, pastato kampuose – siauri rizolitai. Priekinėje fasado dalyje žiojėja dvi aukštos vartų arkos, kurių viena šiuo metu veda į šoninę gatvelę. Aplankėme ir pastato rūsį, kuriame net ir po rekonstrukcijos paliktas čiurlena šaltinėlis.

Apvaikščioję visą pastatą, koncertų salėje klausėmės įspūdingos operos solistų ir simfoninio orkestro repeticijos fragmento.

Tokia edukacija, kai vienas miesto objektas atveria kelių amžių istoriją ir kelių meno rūšių sąveiką, mokiniams paliko neišdildomų įspūdžių.

Rimos Akelienės foto nuotraukos.

Muzikos mokytoja metodininkė Rima Akelienė

Nepamirškite padėkoti autoriui
Ankstesnės naujienos