Atradimų savaitė MOKOMĖS MOKYTIS: KAIP VALDYTI SAVO LAIKĄ

2021 m. rugsėjo 27 – spalio 1 dienomis gimnazijoje vyko Atradimų savaitė MOKOMĖS MOKYTIS: KAIP VALDYTI SAVO LAIKĄ.

 Savaitės metu mokytojai vadovavosi šiomis metodinėmis rekomendacijomis:

• Mokyti numatyti užduoties atlikimo etapus ir laiką: pasirengimo, veiklų, tikrinimo.
• Atskleisti mokymosi veiklų klasėje ir namie skirtumus.
• Mokyti tolygiai išdėstyti ir atlikti namų darbus per savaitę.
• Skatinti planuoti dienos namų darbų užduočių atlikimo eiliškumą.
• Atskleisti poilsio ir laisvalaikio planavimo įtaką mokymosi veiksmingumui.

ATRADIMŲ SAVAITĖS „MOKOMĖS MOKYTIS“ REFLEKSIJŲ ATSPINDŽIAI

2021 m. rugsėjo 29 d. I b klasės gimnazistai per Atradimų savaitę klasės valandėlės metu diskutavo raštu, kaip MOKOMĖS MOKYTIS: KAIP VALDYTI SAVO LAIKĄ. Auklėtoja pasiūlė gimnazistams „suraikyti“ „Laiko pyragą“. Iš devintokų schemų matyti, kad daugumai sekasi neblogai valdyti savo laiką, gana sėkmingai moka jį paskirstyti, kad susiformuotų panaši proporcija: trečdalis laiko skirta miegui, trečdalį laiko gimnazistai praleidžia mokykloje, taip pat viena trečioji, įskaitant ir pamokų ruošą, – tai mokinių laisvalaikis. Kai kurie apie tai specialiai nemąstė, bet suprato, kad tinkamai paskirsčius laiką daugiau laiko galima skirti ir sau. Vadinasi, pokalbis apie tai, ar mokame tinkamai paskirstyti savo laiką, kad darbinę veiklą (pamokas ir jų ruošą) atsvertų laisvaikis, paskatino susimąstyti, kaip siekti geresnių mokymosi rezultatų.   

Ib klasės vadovė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Violeta Juodelienė

Pirmadienis, rugsėjo 27 d. Skyriau maždaug 5 min su kiekviena klase pasikalbėti apie laiko planavimą. Klausiau, kaip suskirsto, kurią dieną atlikti kuriuos namų darbus. Paaiškėjo, kad daugybė mokinių išvis nieko neplanuoja ir neskirsto, tiesiog antradienio vakarą atsisėda ir daro namų darbus trečiadieniui. Jeigu jų kaip tyčia būna susikaupę daug, vėlai eina miegoti, užduotis atlieka nekokybiškai ar kt. Pasidalinau savo patirtimi, kad namų darbus stengdavausi atlikti anksčiau, penktadienį pasiruošdavau pirmadieniui, kad turėčiau laisvą savaitgalį, ir pan.

Antradienis, rugsėjo 28 d. Su 11 b klase kalbėjomės apie tai, kaip reikia konspektuotis (trumpinti, skaidyti punktais, piešti schemas ir kt.). Konspektuoti jiems labai sunku, nuolat prašo diktuoti arba pakartoti, ką pasakiau. Bandžiau išaiškinti, kad šiuolaikinėje mokykloje nediktuojama, nes mokinys pats turi rasti sąsajas tarp reiškinių. Deja, įtikinti nepavyko.

Trečiadienis, rugsėjo 29 d. „Kovojau“ su 7 klase dėl telefonų naudojimo per pamokas. Sakė, kad „TikTokas“ įdomiau už Senovės Egiptą. Paklausiau, kas gi ten tokio įdomaus. „Žmonės įdomūs“, – atsakė. Pasiteiravau, ar jiems faraonė Hačepsuta neįdomi. „Seniai mirusi“, – išgirdau atsakymą. Ilgokai diskutavom apie vertingą ir nevertingą informaciją. Galų gale, kai jau nusibodo požiūris „man nereik to Egipto“, atšoviau, kad piramidės stovi jau 4000 metų ir, matyt, dar stovės, o to, ką pamatė „TikToke“, po savaitės neprisimins net ir tie, kurie tą įrašą ten paskelbė. Kai kuriuos įtikino, sakė – bet iš tiesų, tokia tiesa.

Taip pat 5 d atnešiau ištaisytus savarankiškus darbus, jie turėjo patys susiskaičiuoti taškus ir parašyti sau pažymį. Sunkokai sekėsi skaičiuoti taškus, ne visi suprato, kaip pagal proporciją apskaičiuoti pažymį.

Ketvirtadienis, rugsėjo 30 d. Beveik identiška situacija 8 klasėje, tik šįkart dėl „Mahabharatos“. Pateikiau lygiai tą patį argumentą, paaiškinau, kad jie patys užaugę savo „TikTokų“ arba neprisimins, arba gėdysis. Gavau argumentą atgal: „Jau dvylika metų visiems „TikTokas“ įdomus.“ Pasakiau, kad indai „Mahabharatą“ skaito jau du tūkstančius metų, ne dvylika. Sulaukiau „salės pagalbos“ – vienas vaikinas pritarė, kad įdomu ten tik todėl, kad kartos keičiasi ir kad jo vyresnis brolis „TikToką“ vadina nesąmone, skirta besimaivantiems paaugliams. Po šio pokalbio kalbėti apie „Mahabharatą“ tikrai buvo žymiai lengviau.

Penktadienis, spalio 1 d. Penktokams išaiškinau vertinimo sistemą, grąžinau ištaisytus diktantus, paaiškinau, kaip taisyti klaidas, per pamoką jas ištaisė. 11 B kilo visai įdomi diskusija apie tai, kodėl pasaulis taip greit keičiasi – buvo proga pakalbėti, kad jie turi ugdytis lankstumą, kūrybingumą, o ne kalti šablonus, nes kitaip pražus. Praėjus 10 minučių vis tiek reikalavo diktuoti ir kartoti, ką pasakiau. L

Išvada: mokėjimo mokytis kompetencija tikrai tobulintina visos mokyklos mastu. Klasė, kuri ją įvaldžiusi geriausiai iš mano mokomų – 10al.

Lietuvių kalbos mokytoja Elžbieta Banytė

„Ar girdi, ką tau sakau?”, „Žiūrėk į mane!”, „Susikaupk!”,  „Nesiblaškyk!”– dažnas mokytojas taip stengiasi atkreipti mokinių dėmesį į mokomo dalyko turinį. O būna ir taip... Vaikų mintys kažkur nuklysta ir.... jis užsisvajoja