Europos Sąjungos valstybių mugė gimnazijos kieme. #MEPALietuva

Kai mokiniai per lotynų kalbos pamokas mokosi sentenciją „Varietas delectat!“, ją supranta kaip protingą abstrakčią mintį. Kai kasmet gegužės pradžioje 5–8 klasės ir I–III gimnazijos klasės gimnaziją apjuosia Europos Sąjungos valstybes pristatančiais mugės paviljonais, žinomas posakis atsiskleidžia savo giliąja prasme.

Gimnazija, jau daug metų būdama mokykla – Europos Parlamento ambasadore, europinį matmenį savo gyvenime puoselėja daugeliu renginių, akcijų, edukacijų. Europos Sąjungos valstybių mugė – vienas iš smagiausių ir kūrybingiausių tradicinių renginių, įtraukiančių visus mokinius pademonstruoti savo žinias apie ES sudarančias šalis. Kita vertus, žinios – tik šio renginio pagrindas. Daug svarbiau atskleisti bendruomenei klasės pristatomos šalies savitumą. Todėl prieš kurdami pristatymo scenarijų, vizualizaciją ir interaktyvią jų dedamąją, mokiniai turi įsigilinti į tos tautos ir valstybės kultūrą, mentalitetą, perprasti estetiką ir saviraišką, t. y. tapti tos valstybės ambasadoriais. Taip jie ir padaro: pasipuošia tautine atributika, išmoksta ir kitus moko kai kurių žodžių, dainuoja, šoka, žaidžia tos šalies populiariausius žaidimus. Kuo patrauklesnė mugės pramogų pasiūla, tuo daugiau dalyvių pritraukia jos erdvė gimnazijos kieme. Todėl ir vyksta varžytuvės, todėl ir atsiskleidžia nauji talentai, kaip kad šiais metais pasirodžiusi septintokų roko grupė.

Šiemet pristatytos 25 Europos Sąjungos valstybės, todėl įvairovės buvo daug ir ji tikrai džiugino! Puikių emocijų išgyveno renginį organizavusi gimnazijos Mokinių taryba, siekusi, kad ši pažintinė kelionė po Europą būtų įdomi, kūrybiška ir įtraukianti visą bendruomenę. Bendruomenė išgyveno jaudinančią, įdomią ir kūrybingą valandą. Mugė turėjo ir „šalutinį poveikį“ – paskatino naujų idėjų kitų metų mugei.

Verta paminėti ir proziškąjį šio renginio aspektą. Mokiniai sutvirtino savo vadybinius gebėjimus: jie pasiruošė taip, kad užteko valandėlės savo ekspozicijai sukurti ir įveiklinti, o po renginio – tarsi atsukant filmą atgal – per valandėlę viską grąžinti  į išeities tašką ir teritoriją palikti tvarkingą.

Galiausiai kaip toj pasakoj („...ir aš ten buvau...“), bet ne visai. Derėtų sakyti: „Buvau ir Lenkijoj, ir Graikijoj, ir Prancūzijoje..., buvau ir esu tikras europietis!“

Išties įvairovė ne tik džiugina, bet ir įkvepia!

Liudmila Leonavičienė, Mokinių tarybos kuratorė