Mokausi iš kino. G. Tamoševičiaus ir V. V. Lansbergio filmas POETAS

Kovo 30 dieną I al ir I b ir IV a ir IV b  klasių gimnazistai Skalvijos kino teatre turėjo progą išvysti vaidybinį istorinį kino filmą „Poetas“, kurį režisavo Giedrius Tamoševičius ir Vytautas V. Landsbergis. Filmas, pasakojantis apie pasirinkimo kainą, vidinį konfliktą ir partizanų išdavystę, gimnazistams paliko neišdildomą įspūdį. Filmo siužetas privertė susimąstyti apie sovietinės santvarkos sūkuryje paminamas arba – atvirkščiai – tvirtomis išliekančias žmogiškąsias vertybes  ir to meto žmogui iškylančią dilemą – rizikuoti savo gyvybe dėl tautos laisvės ar išduoti savus, bet likti gyvam. Toks klausimas, regis, neturintis išeities, lydi gabų poetą Kostą Kubilinską, kai šis, įbaugintas sovietinio saugumo, pasirenka išdaviko, bailio ir tautos niekšo kelią. Filmo pabaiga numanoma, bet tuo pačiu ir labai netikėta, kelianti kontraversiškų klausimų.  Joje ironiškai nuskamba vaikiškas ir net ir mūsų kartos vaikams puikiai pažįstamas poeto Kosto Kubilinsko eilėraštis: „Ledo rūmuose nuo seno Senis Šaltis sau gyveno. Ir turėjo jis anūką – Šaltanosį Ledinuką“.  Sušaldęs poną, anūkas giriasi: „Ar, seneli, aš ne vyras?…“ Manau, kad žiūrovams abejonių dėl atsakymo į šį klausimą – ar vyriška išduoti laisvės gynėjus, ar didvyriška mirti, bet neišduoti – nekilo. Ir vaikiško eilėraščio posmai, žinant poeto praeitį, suskamba visai kitaip...

Aistė Špokaitė, I al klasė